Šiandien mane sekiojo kuosa. Aš ėjau, o ji tipeno paskui. Mąsčiau, kad gaila, jog nesu ant tiek trenkta, kad tokiems atvejams nešiočiausiu žalios mėsos - kartais galima susidraugauti su laukiniu paukščiu jam duodant kokių skanėstų (bet ne šeriant, antraip anas pripras ir bus tik blogiau, nes nebeieškos pats maisto).

Laukdama troleibuso pamėčiau lapų ant tos kuosos - bandžiau užmesti ant galvos >:D kokia aš bloga gamtos mylėtoja >_> tai po poros minučių kuosa ėmė į mane mėtyti tuos lapus atgal >:0 tik ana, zaraza, gali paskristi ir geriau nusitaikyti x_x

Pavadinau ją Monedula.

Tiktai kad aš kuosų vienos nuo kitos neskiriu… Tik pamenu, kad jos akytės buvo melsvos, o sparnų galiukai ypač žvilgėjo melsvu metaliniu blizgesiu.

Dar šiandien užėjau į kavinę ir atsisėdau prie vieno iš tų staliukų, kurie iš karto turi tik po vieną kėdutę. Šalia sėdėjo žmogus ir gėrė kakavą ir bobelinę šachamtiškai - tai vieną, tai kitą, tai vieną, tai kitą.

O prieš mane šutvė kurčnebilių gestų kalba vienas kitam pasakojo anekdotus.

Juokėsi jie tai garsiai :)

Ir kaip gražiai atrodo gestų kalba “Valgyk tu, o ne pliurpk”.

 Loading ...

Rodyk draugams