'Medicina'

Pneumonoultramikroskopinė silikovulkanokoniozė

O sako, kad kalba mes skiriamęs nuo gyvūnų

Kai perskaitai tokį terminą, susimąstai ar jo kas nors iš lempos neištraukė, nes tiesiog norėjo gražiai sumaketuoti vadovėlį…

Bet pasirodo, kad ne.

Dūsavimo norma :)

Ar žinote, kad sveikas žmogus per vieną valandą vidutiniškai atsidūsta 3 kartus.

Ką tik sužinojau besiruošdama rytdienos fiziologijos koliokviumui :>

O aš maniau, kad man tiesiog labai dažnai būna labai neįdomu, o štai - pasirodo, kad dūsauju visai pagal normą :)

Žuvis nekvėpuoja

Ar mėgstate dūsauti?

View Results

Loading ... Loading ...

Pampersų karta

Neseniai per paskaitą išgirdau įdomų terminą - “pampersų karta”. Kad būtų aiškiau pradėsiu ne nuo sauskelnių, bet nuo Froido. Tikriausiai bent pusė mano blogo skaitytojų yra vienaip ar kitaip girdėtą apie Froidą ir apie jo vaiko vystymosi etapus. Pirmasis jų yra oralinis - kai vaikas supranta, kad gali jausti malonumą per burną (valgydmas, guguodamas, leisdamas seilių burbulus) ir daryti įtaką kitiems (rėkdamas ir reikalaudamas dėmesio). Antroji stadija vadinama analine - vaikas supranta, kad tuštintis ir šlapintis yra malonu, taip pat ima jausti gėdą kai pats apsidirba, mato, kad tėvai ant jo pyksta, džiaugiasi kai giria, jog daro į puoduką ir pamažėle ima tapti “suaugusiu” (be abejo yra ir daugiau stadijų, bet mums dabar užteks tik antrosios) - pirmą kartą gyvenime įgauna tikros priklausomybės ir ima ne tik kontroliuoti savo veiksmus, bet ir juos suvokti. Tik štai Froidas nežinojo, jog jis labai gerai susiejo šią “stadiją” su nervų mielinizacija organizme - nervai pasidengia tam tikru dangalu, kuris leidžia nerviniui impulsui sklisti greičiau organizme. Buitiškai šnekant sugalvoji, kad nori kakoti greičiau nei pakakoji :) Mielinizaciją labiausiai skatina vaiko patiriamas stresas ir įtampa, nes kakoti ant kiekvieno kampo ir nuo to gauti velnių (ar su “dovanėle” kelnėse) - menkas malonumas.

Normaliai vaikai sulaukę maždaug 2 metų amžiaus jau ima kontroliuoti savo tuštinimosi procesus (anksčiau ar vėliau), bet štai sauskelnių gamintojai gamina sauskelnes vaikams ir iki 7 metų (iki mokyklos pradžios). Žinoma visokių sitaucijų, būklių ir ligų yra, bet labai nemaža dalis mamyčių labai ramiai perka tokias sauskelnes ir vyresniems savo vaikams ir nedaro jiems jokios traumos versdamos lipti ant puoduko. Ir ką jūs manote? Kol visokie psichologai nagrinėja kaip tai paveikia žmonių psichiką (konkrečiai tai amerikiečiai svarsto ar tokie dalykai nėra prisidėję prie jų tautiškumo apatiškumo, nelaimingumo etc etc (verčia kaltę kitam), bet pasirodo, jog iš tikrųjų - vaikų su pampersais nervų mielinizacija prasideda kur kas vėliau ir vėluoja 2-3 metam. Žinoma skamba gana juokingai, tačiau juk dėl šio proceso ne tik sąmoningas tuštinimasis atsiranda, bet ir daugybė kitų, ir vėliau, atėję į pirmas klases tokie vaikai gana skiriasi nuo “traumuotų palutėmis” ar ekologiškomis sauskelnėmis, kurios iš esmės irgi yra tos pačios palutės.

Nesakau nieko blogo prieš pampersus, nes bereikia prisiminti kiek sveikatos ir nervų jie sutaupo mamytėmis, bet tikrai nereikėtų nusileisti prekybininkams ir jų propagandai :)

Beje - išgirdusi tokias žinias internete skaitinėjau visokių straipsnių šita tematika ir pagal psichologų, vaikas taip džiaugiasi atsikratęs šios nemalonios naštos, jog vėliau jį per prievartą reikia mauti kelnytėmis ir žiūrėti, kad jų kur nepaliktų XD iš pradžių juokiausi, bet tada juokėsi mano mama, kuri prisiminė, kad lakstydavau po namus nuoga šikna ir rėkdavau, kad nenoriu kelnių (ir dėl to amžinai sirgdavau angina), vėliau juokėsi mano pažįstama, kurios vaikutis kaip tik dabar išgyvena šį “baikotą”, o tada pagalvojau, kad net mano mėgstami dailininkai irgi turėjo bekelnį gyvenimo tarpsnį. Akimirką net buvau pasijutusi kažkuo ypatinga, lol.

O beje, prisiminiau dar vieną dalyką - kai kurie žmonės jaučiasi labai drakoniškų-reptiliškų sielų, nes būdami maži visą laiką vaikščiodavo pasistiebę ant pirštų galų, kaip kokie veloceraptoriai ar dar kokie -aptoriai (ir tuo gąsdindavo visus saugusius aplinkui), bet šiandien sužinojau, jog toks vaikų vaikščiojimas neturi nieko bendro su žvynuotu praeitu gyvenimu. Tiesiog besisvystant kojos fexoriai - raumenys, kurie lenkia koją - ir jų nervai, vystosi ir auga greičiau už kitus ir tai kojai, taip sakant, nėra kur dėtis - tenka taip slampinėti po namus :)

Šiandienos mano kasdienis vienos valandėlės piešimas:

Quillan

Jūs užaugote:

View Results

Loading ... Loading ...

Jozefo Franko “Atsiminimai apie Vilnių”

Atsiminimai apie Vilnių
Jozefas Frankas “Atsiminimai apie Vilnių”, “Mintis”, 2001, 620 psl.
Ar žinote kas toks Buvo Jozefas Frankas? Mane asmeniškai stebina, kai kai kurie lietuviai tokia baisūs patriotai, o kai paklausi kodėl gatvė kurioje tuo metu stovima pavadinta būtent to žmogaus vardu jie nežino :D Gėda pelėda. Kad man nebūtų gėdą, nusprendžiau perskaityti šio didžio žmogaus atsiminimus, kuris padarė daug gero Lietuvai - jo dėka mes ne tik vieni pirmųjų Europoje ėmėme “žmoniškai” skiepytis, bet ir rūpintis neturtingomis gimdyvėmis. Atvykęs čia iš Vienos šis žmogus stulbinamai pagerino Vilniaus ligonių gydymą, kurių dauguma būdavo Bažnyčios globoje. O ir dabar bažnyčias ligoniams daugiausia siūlo melstis ir dėkoti už kančią, nes ją Dievas siuntė :D smagu :P
Keletas citatų, kurios vilniečiams, ir ne tik, pasirodys įdomios ;D

“[1804 metais] Lietuvos sostinėje Vilniuje gyveno daugiau kaip 35 000 žmonių; iš jų apie 22 0000 katalikų, 600 graikų, 500 liuteronų, 100 reformatų, 11 000 žydų ir 60 mahometonų.

Apie lietuvių religingumą :D

Išskyrus katedrą, Šv. Kazimiero ir Šv. Jono (priklausė Universitetui) bažnyčias, visos kitos - vienuolynų nuosavybė; jas aptarnaudavo vienuoliai. Dominikonų bažnyčios pamaldose neįmanoma išbūti, ypač per sekmadienio mišias: neleistinas elgesys kelia pasipiktinimą. Žmonės įeina ir išeina, plepa, vaikšto, sveikinasi, bučiuojasi…
Dar stovėjo graikų, liuteronų, reformatų bažnyčios, žydų sinagoga ir mečetė.
Katalikai negriežtai šventė sekmadienį. Tai buvo turgaus diena; valstiečiai tik sekmadienį galėjo parduoti savo produktus. Žydai, priešingai, labai laikėsi šabo ir kitų švenčių ir už visą pasaulio auksą nieko nebūtų pardavę tomis dienomis. Totoriai stropiai šventė penktadienį.
Mane nustebino tarp atskitš kultų vyraujanti graži darna ir net brolybė. Per generalgubernatoriaus iškeltus pietus imperatoriaus Aleksandro gimimo dieną pamačiau už stalo vieną šalia kito sėdinčius katalikų vyskupą, graikų archimandritą, liuteronų ir reformatų pastorius; visi draugiškai šnekučiavosi
[Vilnius į Pasaulio istoriją yra patekęs, kaip vienintelis Europos miestas, kuriame žydas ir katalikas daktarai galėdavo dirbti drauge pirmiausia akcentuodami savo profesiją, o ne tautybę ar religiją - tai stebindavo ir šokiruodavo atvykelius - nematyta tolerancija! Žinoma atėjus XX amžiui viskas pasikeitė ir tikriausiai nė viena pusė nepatikėtų, jog tokie istorinė brolybė būtų galėjusi egzistuoti]“.

Apie lietuvių kulinarinius pomėgius:

Rusai nevalgo augalinio maisto ne d4l to, kad jis nesubrend3s. Pasteb4jau, kad žemesnių klasių žmonės kremta žalius svogūnus, o aukštesnysis sluoksnis nesigėdi aižyti žirnių ir pupų ir ryti juos kaip kokius skanėstus. Aš nustebau mažiau negu Lietuvoje, kur buvau matęs valgant žalius agurkus su medumi.

Apie valkatas ir plėšikus:

Mane išrinko nariu komisijos, turėjusios ištirti visus Vilniaus valkatas. Neįmanoma aprašytito, ką pamačiau ir patyriau. Policija gavo įsakymą mums padėti. Surinkusi pulkus tų pasibaisėtinų žmogystš, atvedė į komisiją. Pirmiausia atskyrėmė valkataujančius baudžiauninkus nuo laisvųjų žmonių. Pirmuosius išsiuntėme atgal pas jų šeimininkus, kurie privalėjo juos išlaikyti. Su laisvaisiais valkatomis pasielgėmė šitaip:
1) luošus paguldėme į ligoninę
2) vengiančius darbo įkurdinome Labdarybės namuose.
Daugelis jų rado užtarėjų, laidavusių, kad tie žmonės tikrai nebevalkataus, tai įrodo, kad žodžiai “valakta” ir “vargšas” nėra sinonimai. Pavyzdžiui, vienas senis su ilga balta barzda, jau daugelį metų rinkęs išmaldą prie Šv. Mergelės paveikslo pietiniuose miesto vartuose (Ostra brama), turėjo 2000 auksinių dukatų, kuriuos slėpė savo lovoje.

“Viena tokia dezeryrų, žydų ir kitų tautybių nenaudėlių gauja įsikūrė Vilniaus apylinkių Antakalnio kalvose, apaugusiose lapuočiais ir spygliuočiais. Kartą dienos metu gauja išdrįso per miestą vežti ginklus. Nutįso ilga vežimų eilė, lydima 200 gerai ginkluotų vyrų. Miesto sargybiniai ją palaikė armijos gurguole ir praleido. Jie vos neatidavė karinės pagarbos slenkančiai vilkstinei. Tik po dviejų valandų sužinota, kokia tai “gurguolė”.

Stropūs lietuvos studentai:

Visi minėjo lyg kokį stebuklą, kad į Johano Pėterio Franko kursą užsirašė 30 studentų. Išties pateiktame sąraše tiek ir buvo, tačiau patikrinus beliko šešiolika. Iš jų tik 6 pradėjo mokslo metus, ir dėl šios aplinkybės jiems nepaskyrė praktinės medicinos pratybų. Tėvas, nors įpratęs prie 30 kartų gausesnės Pavijos ir Vienos auditorijos, su neblėstančiu stropumu ėmėsi darbo.

Ištrauka iš gydytojo Karo laiško J. Frankui:
Neturėdamas nieko geresnio, siunčiu išverstą į vokiečių kalbą amerikiečių brošiūrą apie tabako žalą. Aš nekenčiu bet kurios Riko žolės rūšies. Esu įsitikinęs, kad jo vartojimas yra žalingas; bet to, tabakas - bjauraus skonio. Manau, jog padariau gerą darbą paprašęs vieną gydytoją vengrą išversti tą veikalėlį, kurio originalą atsiuntė Nju Kembridžo universiteto profesorius daktaras Bendžamenas Vaterhauzas. Mano krašte [Vienoje], kaip niekur kitur, veiklas galėtų būti ypač naudingas. Po Jūsų išvykimo rūkymo įprotis labai įsigalėjo. Tabakas nuodija mūsų pasivaikščiojimus, nuo jo kyla daug gaisrų. Žinau, anglų - amerikiečių profesoriaus balsas liks vox clamans in desero [balsas tyruose]. Vyriausybei naudinga, kad tabako suvartojima daugiau, nes tai atneša daug pajamų. Tačiau susitaikyti nevalia. Aš gal šiek tiek perdedu tabako žalą, bet esu pastebėjęs, kad rūkalius nebesidomi kitais žmonėmis, būtinai tampa egoistas, yra priverstas atsiskirti nuo tų, kurie nepritaria jo skoniui. Tabako vartojimas sukelia nešvarą, visiškai nebesirūpinama drabužiais ir baldais. Iš nešvaros lengvai atsiranda netvarka, o iš jos - nepadorumas. Jei patyrinėtum tuo principu tautas, tai, manau, galėtum nustatyi laipsnišką švaros ir doros smukimą.

hokay, daugiau nebenurašinėsiu :D Patys paskaitysit ir pasišviesit istoriškai ;D (bei smagiai pasijuoksite)

Mano įverinimas 100000000000/5

Matai kaip savo ausis

Ach, kaip dažnai mums nutinka taip, kad norime ką nors pasakyti, tačiau nerandame tam žodžių! Ir aš kalbu visai ne apie tas nuostabias akimirkas, kai norime prisipažinti meilėje, bet rodosi, jog vieno žodžio per mažai. Ir ne apie tas baisias akimirkas, kai niekaip negalime sugalvoti įtikinimo pasiteisinimo ar kuo siaubingesnio įžeidimo priešui. O ne - kalbu apie kur kas buitiškesnius nutikimus - šiandien kalbu apie ausis. Savų nematome, tačiau aplinkinių labai įdėmiai apžiūrinėjame! Štai visai neseniai viena mano pažįstama suglumo: "žiūrėk, įsivėrė auskarą į ausį… nu ten… nu žiūrėk, žiūrėk tame… ką aš žinau kaip jis vadinasi?".

Lotyniškai ausis vadinama auris. Yra tokia Toyota Auris, yra toks Auris miestelis Prancūzijoje, yra tokia sraigių gentis, yra kai kurių lotyniško žodžio aurum , reiškiančio auksą, linksnių forma. Auriu gali būti ir kietuolis Aurimas ;D Tad atsiminti yra tikrai nesunku :)

Bet šiandien mes pakalbėsime tik apie išorinę ausį (auris externa ). Kadangi mano blogą skaito nemažai žmonių ketinančių studijuoti mediciną, tad pateiksiu ir lotyniškus pavadinimus - taip galėsite geriau pajausti kaip reiks mokytis, taip pat jų dėka lengvai rasite internete nuotraukų. O visi kiti galėsite pasijusti protingi ir gudrūs 8D Negi blogai? ;)

Žiūrėdami į žmogų iš išorinės ausies matome tik ausies kaušelį (auricula - yra toks augalas, kurį žmonės šnekamojoje kalboje vadina "aurikula", taip pat tokiu pavadinimu yra jau išnykusių trolobitų gentis). Jeigu stovime labai arti žmogaus tai galime matyti ir išorinės klausamosios landos (meatus acusticus externus ) angą.

Photobucket

( graži gražaus papuošalo nuotrauka iš šios internetinės parduotuvės http://www.faeryswhimsy.com/ )

Nupiešiau super schemą. PARKERIU 8D:

Photobucket
(panašu, kad mano stulbinantys piešimo sugebėjimai stulbina nebent mane pačią)

  1. Vijoklis (helix ).
    Vijokliu vadinamas iškilusis laisvasis ausies kraštas. Le piavėzė - "Man patinka elfės - mėgstu kai moteris turi didelius ausų vijoklius :D"
  2. Trikampė duobė (fossa tirangularis ). Le piavėzė - "Kai buvome maži, mūsų klasėje niekas nemėgo Tomuko - jo ausies trikampė duobė buvo ne lygiašonio, bet lygiakraščio trikampio formos :<"
  3. Pamiršau ką čia norėjau pažymėti O_o *nueina ieškoti anatomijos atlaso* aaa - radau :D čia kriauklės įduba (cymba conchae ). Žioplas užmaršus drakoniukas :’3
  4. Vijoklio kojytė (crus helicis ). Le piavėzė - "Koks vijoklis turi kojas?"
  5. Kramslys (tragus ). Štai šios dalies žmonės klausia dažniausiai :> Na negi ne smagus lietuviškas pavadinimas, a? :D Le piavėzė - "Kažkodėl mama neleido prasiverti antakio, bet leido kramslį. Bent jau kol nepamatė kur jis yra…"
  6. Kramslinė įlanka (incisura intertragica ). Le piavėzė - "Tragiškose situacijoje labai jaudinuosi ir man visuomet ima niežėti kramslinę įlanką."
  7. Kaušelio skiltelė (lobulus auriculae ). Le piavėzė - "Per naujus metus dovanų gavau platininius auskarus, tik jei labai sunkūs ir baisiai ištampė man ausies kaušelių skilteles :<"
  8. Prieškramslis (antitragus ). Le piavėzė - "Mano buvusios merginos prieškramsliai buvo labai išsišokę, todėl ji ant vieno iš jų nusprendė išsitatuiruoti erkę. Gaila, kad mes nežinojome, kad dėl to pusę aplinkinių puls jai trankyti ausis…"
  9. Kriauklės ertmė (cavum conchae ). *įterpti jūros ošimą*
  10. Kaušėlio kriauklė (concha auriculare ). Le piavėzė - "Kai kurie žmonės, dėka savo kaušelio kriauklių, niekada negirdi ką jiem sakai - galvoje tik jūra ošia ir ošia :/"
  11. Priešvijoklis (antihelix ). Le piavėzė - "Mano priešvijokliai labai išsikišę :< jaučiuosi negražus T_T"
  12. Valtelė (scapha ). Beje - ten šiek tiek per trumpą liniją nubrėžiau - numeris 12 turėtų rodyti į po vijoklio kremzle esančią tokią kaip ir įdubą. Le piavėzė - "Tavo ausų valtelės tokio gilios ir plačios, kad ten netgi tilptų mano paskutinis fregatos "Žuvėdra" modeliukas, kurį vakar padariau tik iš vieno vienintelio degtuko, kai negalėjau užmigti :D"
  13. Priešvijoklio kojytės (cruca antihelicis ). Le piavėzė - "Du - tai magiškas Visatos skaičius. Dievas sukūrė žmones po du. Mes turime dvi kojas, dvi rankas, dvi akis ir po dvi priešvijoklio kojytes kiekvienoje ausyje."

Kai kitą kartą pamatysi žmogų prasivėrusį auskarą ausyje, galėsite konkrečiau įvardinti kurioje vietoje:

Photobucket

(Nuotraukia iš čia http://www.ayushveda.com/magazine/ear-piercing/ , aš tik skaičiukus sudėjau :) )

  1. Auskaras kramslyje :)
  2. Kuklus auskariukas ausies valtelėje.
  3. Makabriškas ausies vijoklio kramzlės sužalojimas.
  4. Auskaras besislepiantis ausies kaušelio ertmėje.
  5. Gana įprastas kaušelio skiltelės, dar vadinamos ausies speneliu, pravėrimas.
  6. "Froidiškas" dar vienos skylės kūne norėjimas ;D

42? MOAR LIEK 31, baby >:D

Kadangi ausis nesiliovė skaudėjusi sekmadienį atsidūriau Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, kur paaiškėjo, kad visgi kalta ne ausis - o mano aštuntas apatinis kairysis dantis. Koks protas - toks ir protinis dantis! Gerąja prasme žinoma, nes kažkodėl išdygęs nusprendė neapsiriboti aplinkinių dantų kaiminyste bet dar ūgtelti į žandikaulio šaką. Žandikaulio šaka (ramus mandibulae) - tai čia ta apatinio žandikaulio dalis, kurią galite apsimaigyti savo žanduose po ausim. Jei maigysit kiek į priekį po skruostais, tai baksnodami savo didžiausias turimas seilių liaukas teoriškai pajusite, kad pradedat seilėtis. Teoriškai žinoma ;)
Man buvo be galo keista - kairės pusės dantis man skaudėjo, tačiau nesulyginai, negu kad ausis! Pirmadienį iš ryto aplankiau Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, maniau kad reiks laukti ir kad per dieną atsikratyti to danties man niekaip nepavyks, tuo labiau, kad registratūroje gavau talonėlį su užrašu didžiosiomis raidėmis “PAPILDOMAS” - o aš juk puikiai žinau ką reiškia “papildomas”. Jei bus laiko, tai bus, jei ne - nu tai ateik ryt, gal ryt bus laiko. Tačiau labai maloniai nustebau, nes visur seselė mane suvedžiojo be eilės (dideliam pensininkų pykčiui ir mano nuostabai, nes man skaudėjo tikrai jau ne taip baisiai, kad negalėčiau pasėdėt 10 minučių ramiai), o daktarui apžiūrėjusi dantį ir man paprašius išrauti jį kuo greičiau jis sutiko, nors ir įspėjo mane, kad esant uždegimui žaizdos gis lėčiau. Bet dabar man skauda tik žandikaulį ir dantenas (ir dar negaliu išsižioti plačiau, nei kad tilptų arbatinis šaukštelis burnon), o tai džiaugmas ir laimė namatyta T_T, tačiau per naktį ausies skausmas aprimo, o šiandien jo jau nebėra. O kai skauda ausį ir atrodo kad kažkoks gnomikas į ausies būgnelį baksnoja yla ir bando prisikasti prie gardžiųjų smegenų, tai visai ne FUN D:
:> Likau labai patenkinta paslaugų teikimo kokybe. Žinoma buvau apsvaigusi nuo vaistų ir nuo skausmo, tačiau LOR gydytoja greitosios pagalbos ligoninėje manęs atsiprašė, jog nieko negali padėti, o Žalgirio gatvėje ramino, šypsojosi ir elgėsi su žmogumi, kuriam skauda, o jis ne šiaip sėdi visas susiraukės ir nešnekus. Kalbant apie dantukus, tai anksčiau lankiausi Žvėryno stomotologijos klinikoje (taip ten ant jų namoku ir parašyta - “stomotologija” ;D) Prieš kelis meus viskas buvo čiki - gera kokybė, nors ir brangu, bet ko norėti - privatininkas gi. O štai buvau prieš Kalėdas, tai kažkaip net nesupratau - visi ten tokie susiraukę :< Anksčiau likus dienai iki susitikimo su gydytoju visuomet paskambindavo, primindavo, paklausdavo ar vis dar gali žmogus ateiti, o dabar tai net nebeskambino, o kai paklausiau kodėl nebeskambina, tai ėmė skambinti, bet liepiamuoju tonu ateiti. Pamėginus persirašyti kitam laikui imdavo aiškinti kaip baisiai visi daktarai užimti, kaip nėra laiko (suprask rašykis laikui po mėnesio) ir bla bla bla. Brolis buvo užsirašęs 19:00, pralaukė kone iki 20:00 ir išėjo, ko klinika liko baisiai nepatenkinta - nes mat, kaip nesuprantate kad reikia palaukti. O kodėl ji nesupranta, kad nereikia versti laukti? Nustebino, kad per du metus interjeras visai nepasikeitė, naujų ir modernesnių įrankių neatsirado :< Anksčiau man dantukus taisiusi stomatologė visuomet sakydavo ką daro ir kodėl, tą darydavo tikrais medicininiais terminais, parėjus namo net būdavo galima pagooglinti, o dabartinė nieko nesakydavo, suleidusi vaistų net neklausdavo ar skauda ar ne. Ir su krūminiais dantimis pas juos kaip man buvo - iš pat pradžių sakė, kad viskas gerai, visi išaugę ir vietos jiems yra, o vėliau, kai jau užplombavo visas plombas (po kelis šimtus litų), tai jau tada prasidėjo raginimai visokiem akmenų šalinimam ir dantų išrovimui (vieną protinį ką tik patys užplombavo X_X). D: le wtf? :< nenoriu daugiau pas juos lankytis, tuo labiau, kad darytis panoraminės dantų nuotraukos vistiek siuntė į Žalgirį ir dar liepė nesutikti ten, jei pasiūlytų dantis rautis pas juos (Žalgirį už dantuko rovimą nieko nemokėjau, o Žvėryne ten berods nuo 300Lt ėjo, plius dar nuskausminami, apžiūra ir taip toliau). Nenuostabu, kad registratorė sakydama, kad nėra laisvų vietų vartydavo pustuščius darbo kalendroius, bet kam tada meluoti? :< Kalbu vien tik iš vartotojo pozicijos - neabejoju, kad odontologas, arba bent jau odontologijos studentas galbūt net nesuprastų mano priekaištų priežasties, bet ne visi yra odontologais ar odontologijos sudentais U_U

Tai tiek mano įspūdžių :>
Mano smalsūs grupiokai ir blogo skaitytojai gali pasinagrinėti mano dantų panoraminę rentgeno nuotrauką, kuri taip neryškiai nusikanavo ir yra tokia mažytė, kad man beliks stebėtis jūsų fantazijos vaisiais ir daržovėmis :D


(liūdnas veidukas rodo dantuką kurio nebeturiu :> kaip matote jis augo visiškai tvarkingai ir gražiai - net nesuprantu kas čia jam pasidarė :<)


(nežinau kas autorius :< jei žinot - pasakykit :D)

Lol - skaitinėdama super mamų forumus radau mintį, kad danties rovimas skauda labiau, nei gimdymas. Na, dar negimdžiau, bet esu linkusi tuo labai smarkiai suabejoti XD XD XD

<

Orchidometras - labai “vyriški” karoliai ;)

Na, tikriausiai sėklides turintys mano blogo skaitytojai šiame įraše neras nieko naujo, nes tikriausiai urologo kabinete bus jau matę iš pirmo žvilgsnio gana keistą daiktą - tai orchidometrą, atrodanti maždaug štai taip:

Šis, meniškai nusiteikusios merginos karolius primenantis, vėrinys neturi nieko bendro su orchidėjomis. Jis yra skirtas įvertinti vyro sėklidės dydžiui. Sveiko vyro sėklidės yra 4-5 cm ilgio, apie 2,5 cm storio, bei apie 3 cm pločio. Viena gali būti didesnė už kitą (dažniau tai būna kairioji). Ir apie 20-30 ml tūrio. Bet kaip įvertinti jų dydį? Galima atlikti ultragarso tyrimą.  Bet galima ir kur kas paprasčiau - naudojant orchidometrą viena ranka yra čiuopiama sėklidė, o kitoje rankoje laikomas šis galbūt naujas potencialus jūsų darbų ir darbelių medžio tekinimo projektas, kurio karoliai lyginami su sėklide - kai abiejuose rankose čiuopiamas gana panašus dydis, belieka padaryti išvadą ;)