BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Persikėliau

ENORCA | 2013-05-05 | Kita

Dar kartą primenu, kad PERSIKĖLIAU :D

Rodyk draugams

Gairės : | Comments Off

Persikeliau

ENORCA | 2013-01-25 | Kita

Primenu, kad persikrausčiau čia.

Rodyk draugams

Gairės : | Comments Off

Persikrausčiau

ENORCA | 2012-03-30 | Kita

Primenu, kad persikrausčiau :)

Rodyk draugams

Gairės : | Comments Off

Primenu ir vėl…

ENORCA | 2011-06-01 | Kita

kad persikrausčiau.

Rodyk draugams

Gairės : | Comments Off

Primenu, kad…

ENORCA | 2011-03-18 | Kita

… mano blogas persikėlė štai:

ČIA

:) lol - šiandien čia yra 1250 nepatvirtintas komentaras XD
taip pat, visiems blogas.lt vartotojams, norėčiau pareklamuoti štai šią akciją.

Rodyk draugams

Gairės : | rašyti komentarą

Persikrausčiau

ENORCA | 2011-03-03 | Kita

Persikrausčiau

ČIA

Rodyk draugams

Gairės : | Comments Off

Pirma - atsisakau blogas.lt pro plano. Kodėl? Todėl kad dabar man rašant šį įrašą prieš akis dega 163 nepatvirtintų komentarų įspėjimas (o dar kokio šimto sistema neatpažino kaip spam’o ir teks išgliaudyti rankomis :) ). Tad jeigu kartais dingsta koks nors jūsų komentaras, tai nepykite labai. Taip pat už tuos pinigėlius, kuriuos mokėdavau, nevykdavo nieko naujo :< Nei šablonų, nei kokių tai super duper funkcijų.

Antra - kuriam laikui pakeičiau gyvenamąją vietą. Senojoje liko mano kompiuteris (su visais blogų bookmark’ais), pieštukai, flomasteriai ir panašiai :) Tad dabar piešiu su tuo, ką turiu. Truputėlį nukrypsiu nuo iššūkio ir nupiešiu savo mėgstamiausiam komiksui fanart’ą:

:) Dabar dėsiu kasdien piešimo pasistūmėjimą (šiandien evil prasta kokybė >:l stupid telephone camera). Kad nekypsotų šitas blogas it kokia pelkynų kerpė :Q

Kaip manote, ar verta pasikeisti šabloną į šviesesnį?

View Results

Loading ... Loading ...

Rodyk draugams

Gairės : | komentarai (6)

IV

ENORCA | 2011-02-21 | _

Paveikslas - Sulamith Wulfing “The Big Friend”
Daina - Gary Jules “Mad World”

Rodyk draugams

Gairės : | komentarai (5)

Aš kasdien piešiu po vieną valandą. Atsikeliu ryte 5′tą ir iki šešių piešiu. Kai tai pasakau kitiems, dauguma iš manęs juokiasi, kad skiriant tik vieną valandą per dieną aš taip niekada nieko nepadarysiu ir neišmoksiu. Žinoma, norėčiau skirti daugiau, bet gyvenime yra tiek daug, ką galima padaryti, ką reikia, ir ką norėtųsi! Turiu pasakyti, kad mano rytinė piešimo valanda būna ir pati ilgiausia ir pati trumpiausia valanda mano dienoje - per ją aš visiškai pamirštu rytas, ar vakaras, kuri savaitės diena, ką veikiau vakare ir ką veiksiu vėliau, likusią dieną.

Kol sucypsi “taimeris” būnu kitame pasaulyje, kuris priklauso tik man.

Prieš kelias dienas, visai atsitiktinai radau dailininkę, kuri irgi piešia tik vieną valandą per dieną, tam paaukodama savo darbo pietų pertrauką (taip pat darbe yra skaneris darbam nuskanuoti). (Žinoma, daug kas jos dailininke dėl to nepavadintų ;) ).

Šiuo metu ji stengiasi spėti nupiešti po vieną darbą kiekvienam penktadieniui (piešia pagal jos tumblr blogo skaitytojų-komentatorių pageidavimus). Būtinai aplankykite jos puslapėlį - jame yra ne tik piešinių, bet ir atsakymų į skaitytojų užduodamus klausimus apie darbų kūrimą, ir netgi tikras autorės vardas ;D

O štai keletas darbų:

Man atrodo, kad didžiausią pasitenkinimą gyvenime atneša ne pasirinkto tikslo pasiekimas, bet judėjimas jo link. Kad ir mažais žingsneliais, kad ir lėtai, bet judėti link kažko konkretaus yra žymiai maloniau, nei mėtantis nuo vieno prie kito skirti gausybę laiko bėgiojimui ratais :)

Rodyk draugams

Gairės : | komentarai (15)

Tik ką grįžau iš šiųmetinės Litexpo knygų mugės :)

Šiais metais ji man patiko labiau nei pernykštė, nes nereikėjo stovėti ir šalti eilėje, bet taip greičiausiai buvo dėl to, kad pati šiais metais atvažiavau anksčiau, dar šviesiu paros metu. Taip pat patiko, kad šiais metais buvo ir “ale” kino salė (pirmuosiuose Litexpo rūmuose) - pažiūrėjau vieną iš ten demonstruojamų filmų, kuriame Česlovas Milošas pasakojo apie savo vaikystės Vilnių. Sužinojau šį tą naujo ir įdomaus apie miestą, kuriame gyvenu.

Porą kartų per filmą tyliai mintyse kikenau - stebėjau kaip į kino salę įeina “meniški” paaugliai ir kritiniu žvilgsniu nužvelgia salėje sėdinčius pensininkus, o šie, savo ruožtu, ne ką mažiau vertinančiu ir smerkiančiu žvilgsniu atsilyginai tiems jaunuoliams :) Ta pati žmonių “rūšis”, tik vieni niekada nepripažins sau, kad tokia buvo jaunystėje, o kiti niekada nė nepagalvos, kad tokia taps :D Taip ir susidaro nesibaigiantis stūmimo vieni ant kitų ratas (ir atsiranda daug blogų įrašų tema kokie nedorėliai pensininkai troleibuse/gatvėje/rinkimuose etc. -  jei pensininkai blogintų, tai rašytų apie jaunimo ydas).

And I might be the worst of them o_o

Mugėje patys maloniausi ir įdomiausiai pasakoję žmonės buvo iš knygrišių gildijos (galbūt ir kitaip vadinosi, bijau suklysti).

Tikiuosi, kad vėliau iš jų įsigysiu gero, archyvinio popieriaus knygą, su tikros odos viršeliais ir rimtu įrišimu (nea, tos odinės iš mugių etc. nesiskaito :) ), ir į ją suklijuosiu tiek giminių nuotraukų, kiek tik pavyks rasti (aišku, reikės irgi perspausdinti ant archyvinio popieriaus), parašysiu žmonių gimimų, vestuvių, mirties datas, įdėsiu savo ir savo antrosios pusės nuotraukas (irgi su gimimo ir vestuvių datomis), vėliau, jei turėsime vaikų - ir jų nuotraukas su gimimo datomis, o vieną dieną tą knygą, atiduosiu artimam jaunam žmogui (pvz.: savo vaikui, giminaičiui, o jei tokių nebus, tai gal bent draugo giminaičiui) ir jis galės ją tęsti toliau.

Žinoma, jeigu tik norės tą daryti.

Jei nenorės - na, tikriausiai man tas jau tikrai neberūpės, nes būsiu jau arba mirusi, arba labai sena ir į gyvenimą, tikiuosi, žiūrėsiu daug išmintingiau, nebevertindama tokių dalykų, kaip šalys, kurios gali išnykti iš žemėlapio, miestų, kurie gali sugriūti, ar geneologinių medžių, kurie visi vieną dieną nudžiūsta, nebepasėję nė vienos daigingos sėklos.
Bet jeigu tas jaunas, jau kito pasaulio, pilietis, ar kitas, ar dar kitas po jo, norės sužinoti iš kur jis yra kilęs, ir atėjęs, jeigu jam rūpės ne abstrakčios patriotiškumo idėjos ar šalti, dulkėm atsiduodantys dokumentai, galbūt tokia knyga, man tekainavusi vienkartinę piniginę investiciją ir šiek tiek savo laiko, jam atrodys kaip vienas tikriausių dalykų jo gyvenime, įrodantis, kad pats gyvenimas niekada neprasideda su mūsų pačių pradžia ir nesibaigia su mirtimi.
Galbūt iš praeities jį pasiekusi meilė pastūmės jį nedūsauti dėl to, kas buvo ar galėjo būti, bet pačiam stengtis dėl ateities, ir dėl tų, kuriems meilę jis galės duoti pirmas, o ne ilgesingai laukti atsilyginimo ja.

P.S. - knygų mugėje nusipirkau Gintauto Česnio “Rasės sampratą istorinėje antropologijoje”, VU leidykla 2009 ir Stephen Hawking ir Leonard Mlodinow “Didyjį projektą”, Jotema, 2011.

Rodyk draugams

Gairės : , , | komentarai (6)