BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Baigiau antrą 2011 metų iššūkio piešinį - draugystę:

Kai tik pamačiau, kokia tema teks piešti, net šiek tiek sutrikau. Man lengviau būtų buvępiešti tema “meilė” :) Na, bet teko draugystė.

Kažkada jau apie draugystę savo bloge rašiau, iš pradžių galvojau gal nupiešti ką nors būtent to įrašo tema, bet nusprendžiau dar kelias dienas palaukti - gal pamatysiu kokį nors kito žmogaus piešinį, gal kokį filmą ar išgirsiu dainą, kuri mane įkvėps. O gal kokia nors mintis įrėplios į smegenį, pridės ten kiaušinėlių, išsiritusios lervos nugrauž man porą neuronų, pasipenėjusios susisuks į kokonus, o tada pavirs drugeliais ir paliks mane su mažesne smegenų mase, nei buvau prieš tai, bet su nauju darbu.

o_o apie ką aš čia?

A, taip. Kodėl piešinys yra toks, koks yra.

Eidama iš parduotuvės namo prie jos pamačiau savo darželio laikų pažįstamą. Ji buvo pats pirmas žmogus su kuriuo aš susipažinau pati ir kurio vardą taip pat sužinojau pati. Nebuvo taip, kad iki tol nebūčiau bendravusi su žmonėmis, bet visada iki tol šalia manęs būdavo bent vienas suaugęs žmogus, aš visada galėjau atsisukti ir paklausti “o ką man daryti dabar”, galėjau jaustis saugi, kad bet kada galėsiu nutraukti man nepatinkantį socialinį kontaktą.

Viskas nutiko pirmą dieną darželyje, kai aš per daug bijojau užkalbinti kitus vaikus, o ji priėjo prie manęs ir pasiūlė su ja pažaisti. Aš dar nemokėjau tokių žaidimų kaip “namai” ir panašiai, todėl tiesiog pradėjau piešti. Apžiūrėjusi mano piešinį tą mergaitė pareiškė, kad mano drakonui reikia princesės (neįsivaizdavau kas yra drakonas, bet nusprendžiau kad taip tikriausiai vadinasi mano piešiami padarai) ir jinai mane išmokė piešti princesę - kad reikia pradėti nuo galvos ir būtinai nupiešti pūstas rankoves su ilgu sijonu :)

vaikiškas ne vaiko piešinys

Mes bendravome tik dvi dienas, nes vėliau ji išėjo iš darželio, bet aš vėliau ją visą gyvenimą atsimenu - ji buvo visa galva už mane aukštesnė, gerokai stambesnė, jos plaukai buvo supinta į dvi dailias kasas, skruostai buvo strazdanoti, o akys siauros ir žydros. Ji dėvėjo gerokai jai per didelį rožinį mėgztinį su strim išsiuvinėtom gėlėm.

Ji pati man tada atrodė kaip princesė.

O kai ją sutikau prieš porą dienų ji buvo tokia mažutė, tokia sušalusi, drebančiomis rankomis rūkė cigaretę ir žiūrėjo į nieką. Aš taip norėjau ją kur nors pakviesti.

Užkalbinau ją, ji mane pažino, nusišypsojo, atsakė, kad turi su kai kuo čia susitikti.

Ir tuo mūsų antras susitikimas gyvenime, praėjus šešiolikai metų po pirmo ir baigėsi. Ir žinote ką? Esu tikra, kad pažinčiau ją ir dar po šešiolikos metų, nes tą dieną ji man davė labai daug, nors galbūt šiandien atrodytų ir labai mažai - ji man parodė kaip yra lengva susidraugauti su žmogumi, ir kad žengti pirmą žingsnį su šypsena yra lengviau, nei sėdėti ir laukti bijant, kad niekas niekada prie tavęs neprieis, kad ir be šypsenos.

Kol buvau darželyje, o vėliau dar gal ir iki kokios aštuntos klasės galvojau, kad visuomet atsiminsiu savo skriaudikus ir vėl juos sutikusi nepraleisiu progos atkeršyti.

Bet žinote ką? Aš nė vieno jų neatsimenu.

Galva, o tuo labiau širdis, nėra guminiai ir į juos telpa tik tiek žmonių, kiek telpa. Kuo daugiau vietos savyje paskiriame blogiems, tuo mažiau jos lieka geriems nutikimams.

Tame pačiame darželyje, toje pačioje grupėje pietų miegą miegodavome triaukštėse lovose. Aš miegodavau viršutiniame aukšte, o mano mažasis broliukas apatiniame. Niekada to miego iš tikrųjų ir nemiegodavau, todėl karts nuo karto norėdavau pasilenkti ir pasižiūrėti kaip mano broliukas laikosi. Tarp mūsų auklėtojos buvo paguldžiusios dar vieną mergaitę, kuri, kiekvieną kartą man pasilenkus, spjaudavo man į veidą.

Ach, tie vaikai, tiesa?

Aš veidą nusivalydavau, vėl atsiguldavau į savo vietą ir regzdavau planus, kaip jai atkeršysiu progai pasitaikius (aišku, spjaudymas tebuvo mūsų “bendravimo” ledkalnio viršūnė). Bet taip niekada tokia proga ir nepasitaikė. Ir taip tikriausiai nutiko tik todėl, kad aš atkeršyti nenorėjau, aš tenorėjau jausti norą atkeršyti, nes jį jausdama galėjau jaustis geresnė už tą merginą.

Čia tas pats, kas vargšui džiaugtis, kad jis yra vargšas, nes tik turtingi vagia ir tik vogdamas (darydamas blogą) gali tapti turtngu, o jis, būdamas vargštu automatiškai gali laikyti save geru. Arba tas pats, kas specialiai neskaityti populiarių knygų ar nežiūrėti filmų, nes tai daro tik masės, o save laikant geresniu už visus, toks elgesys (gink ir tokių dalykų mėgimas) nebeleistų į masę žiūrėti iš aukšto.

Pačio keršto įvykdymas reikštų, kad kitas žmogus turėtų pasijusti lygiai taip pat blogai, kaip kad aš jaučiausi jo skriaudžiamas. O kas jums yra skaudžiausia? Skaudžiausia dažnai yra kai mums nutinka kažkas blogo visiškai nelaukto ir netikėto, ko mes niekada nenusipelnėme ir nestikėjome, o ypač skaudu, kai tas nutinka mūsų mylimiems žmonėms. Ir tie, kuriems mes už tai keršyjame irgi negali atsakyti į klausimą “kodėl? už ką man?”. Žinoma, visuomet kerštą galima laikyti galios kompensacija - tikėti, kad kitas, pajutęs mūsų skausmą, susimąstys ką padarė, ir žinodamas, kad to nusipelnė, pasijus dar blogiau. Bet tai visiškai nepakeis to, kas mums jau įvyko, nesugrąžins prarastų žmonių, o taip elgdamiesi mes tik mėginsime numaldyti savo pačių širdgėlą kažkur pasamonėje pateisindamai ir jau mums įvykusius dalykus.

Visuomenė nusikaltėlius baudžia ne dėl jų pačių, o dėl tų, kurie stebi nusikaltėlius - net ir menka, bet neišvengiama bausmė potencialų “blogietį” gasdina labiau, nei didelė bausmė, bet, kurios vienaip ar kitaip galima išvengti. Nusikaltėliai izoliuojami ne dėl to ką jie jau padarė, bet dėl to, ką jie gali padaryti sprendžiant iš jų jau padarytų veiksmų.

Kažkaip nukrypau į lankas…

Kaip ir aną kartą - nuotraukytės, kurias dariau maždaug kas 1 piešimo valandą (viso piešimas užtruko 8 valandas, piešiau su spalvotais pieštukais, flomasteriais ir baltu guašu):

Random.org puslapis teigia, kad sekanti tema man bus *generuoja* 15. Banga

hohoho… manau, kad pagaliau išeisiu iš “rūžavų” darbų :D O ir rožinis pieštukas kaip jau ir baigėsi.

Jeigu norite sekti mano piešiamus darbus realiai - tai kiekvieną kartą papiešus dabar į savo facebook’o puslapį įkeliu nuotrauką (tik pabaigtą darbą pirmiau parodau čia). :) jei norite galite mane “užfriendinti” :D dar žaidžiu zyngos salą ir citty ;D hehe

PS - “ale vaikišką” piešinį aš čia prie progos nupiešiau :) tikriausiai nebuvo tokių, kurie jį būtų palaikę tikrai vaiko pieštu, bet jei tokių buvo, tai sakau, kad, deja, bet ne :)

Rodyk draugams

Gairės : , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , | komentarai (10)

Vieną karštą vasaros dieną mažas šito blogo drakoniukas džiaugsmingai leido laiką.

Drakoniukas 1

Benaršydamas po plačias interneto platybes jis pamatė, jog blogas.lt vykdo konkursą, kuriame galima laimėti Sony Ericsson Xperia X10 telefoną.

Drakoniukas 2

Tuomet drakoniukas susimąstė, kad jam irgi reiktų naujojo telefono, tačiau apie ką parašyti blogo įraše, kad jis turėtų šansų laimėti? Juk kai prizas toks viliojantis, tai tiek daug žmonių sukurs nuostabius įrašus - vieni jų bus rimti, kiti juokingi, bet visi bus įdomūs ir į visus bus įdėta daug darbo ir pastangų.

Tada drakoniukas sumąstė pasinaudoti savo vaizduote ir įsivaizduoti kaip jis panaudotų naująjį Sony Ericsson Xperia X10 telefoną.

Drakoniukas 3

Tai - labai mažas telfonas. Jo dydis tėra 119×63x13 mm, o sveria vos 135g, todėl gali pasirodyti, kad toks mažas telefonas gali lengvai pasimesti plačiose kelnių kišenėse.

Drakoniukas 4

O kam gi jį ten ir dėti - juk kai jo dydis toks panašus į kreditinės kortelės ir jis toks lengvas, tai kodėl jo pavzydžiui neįsidėjus… į piniginę? Ir kas galės jum prikaišioti, kad maivotės, gi piniginė ir yra skirta vertingiems daiktams!

Drakoniukas 5

Drakoniukai dažnai susiduria su dar viena problema - tie mažiukai įmantrūs mygtukai gal ir smagiai maigosi, tačiau navigaciniai “džoistikai”, taip mėgsta kartais kur išlėkti. Ypač, kai drakoniukai tokie nekantrūs kaip šis.

Drakoniukas 6

Naujasis Sony Ericsson Xperia X10 turi net kai ką geresnio - tai 480 x 854 pikselių lietimui jautrus ekranas, kuris yra specialiai padarytas, kad mažiau braižytųsi. Todėl su tokiu telefonu drakoniukas galėtų slėptis nuo buities ruošos darbų, kadangi jo nebeišduos maigomų knopkyčių garsas.

Drakonas 7

Šis telefonas turi 3,5 mm kištuką ausinėms ir geba atkurti MP3 formato failus. Todėl su šiuo telefonu drakoniukas galėtų važinėtis troleibusu klausydamasis savo mėgstamiausios muzikos.

Drakoniukas 8

Iš pažįstamų drakoniukas sužinojo, jog šis telefonas turi dar vieną įdomą savybę - kone nė vienas kitas nesugeba atkurti garso per ausines taip garsiai, kaip šitas.

Drakoniukas 9

O kiek kartų drakoniukui iškrisdavo jo senojo telefono akumuliatorius, vos nuėmus dangtelį…

Drakoniukas 10

Tačiau šiame telefone akumuliatorius yra integruotas į korpusą - ir net jeigu kitą kartą drakoniukas sugalvos vienu metu virtis pietus iš neiškių šaldytuve rastų produktų, kartotis lotynų kalbą ir keisti telefono sim kortelę, kas netikėtai paaiškės esąs baisus čiuptuvinių demonų kvietimo ritualas, tai net ir tokiu atveju akumuliatorius niekur iš telefono korpuso nenulėks.

Drakoniukas 11

Šis telefonas geba palaikyti ne tik GPRS, EDGE ar 3G ryšius, bet ir WLAN, todėl su juo drakoniukas galėtų internete nardyti kaip tikras jūrų leviathanas.

Drakoniukas 12

Ir ne tik internetas greitas šiame telefoniuke, tačiau ir vaizdo perpiešimas gulsčių režimu, todėl naršyti po drakoniuko mėgstamiausius puslapius būtų galima dar greičiau:

Drakoniukas 13

Žinoma drakoniukas nesusilaikytų neįkėlęs gausybės savo ir draugų nuotraukų padarytų su 5 MP kamera, kuri yra integruota į šį telefoną.

Drakoniukas 15

O su fotoaparato gebėjimu ryškiai forografuoti daiktus iš arti drakoniukas ne tik iš karto taptų madingu gėlių ir vabalų fotografu, bet ir su esančia LED lempute, džiugintų mažuosius savo klientus nemokamu soliariumu:

Drakoniukas 15

Tai va - tiek tos drakoniuko svajonės apie naują telefoną.

Drakoniukas 16

Bet galbūt šis mažas drakoniukas gaus savo išsvajotąjį Sony Ericsson Xperia X10.

Drakoniukas 17

O visiems tiems, kurie skaitė mano įrašą, o ypač tiems, kuriems jis patiko, ypač ypač, kurie net “patiko” paspaudė ar paspaus labai dėkoju. Galbūt ne visos mano šiame įraše paminėtos telefono techninės charakteristikos yra teisingos, nes pačio telefono aš neturiu, tai visagalis googlius atėjo į pagalbą :)

Taip pat beveik visus drakoniukus iškirpau, paklijavau ant kietesnio popieriaus, įdėjau į mažytes įmautytes ir pagaminau 13 kortelių (ACT/ACEO formatas). Parašykite man komentarą, kuriame man linkite laimėti (žinoma kad aš suprasčiau XD) ir nepamirškite nurodyti savo veikiančio elektroninio pašto - kai baigsis šis konkursas palinkėjusiems nusiųsiu po atsitiktinę kortelę (jei tokių bus daugiau, nei 13, tai trauksiu burtus, kam teks >_> nebegalinės gi tos kortelės (o e-pašto reikia, kad galėtumėt man pasakyti adresą, kuriuo norite gauti kortelę), o taip pat įrašo viršuje įdėsiu nuorodą į laimėjusį blogo įrašą (gal ten aš būsiu, hihi ;D).

Drakoniukas 18

Rodyk draugams

Gairės : , , , | komentarai (46)