BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Baigiau dar vieną 2011 metų iššūkio darbą: Atspindį.

Realybėje atrodo žymiai geriau :D (manau mano skaneris po truputį ima senti :( )

Kokia dėkinga tema! Tiek daug ką galima nupiešti :) Vos tik perskaičiau pavadinimą tai kažkodėl pirmiausiai kilo mintis nupiešti akį iš arti ir joje ką nors atsispindinčio. Bet nė nepradėjau piešti, kai pamačiau, kad net trys dalyviai jau spėjo nupiešti atspindžio temą būtent taip… :/ Taigi, pasirinkau antrą pagal nuvalkiotumą variantą - veidrodį. Bet jį sudaužiau >:D muahahaha. Begalinės galimybės o aš piešiu veidrodį… -_- mano originalumą šiuo atžvilgiu būtų galima prilyginti tam garsui, kurį galima girdėti per šiaudelį traukiant kokteilio likučius.

Prie progos - Escher’io šedevras:

O dabar - tradiciškai - piešinio piešimo nuotraukos darytos kas valandą :)

Neturėjau liniuotės :) Tai šiokias tokias pagalbines linijas nubrėžiau pasinaudojusi kitu popieriaus lapu. Nors piešiu jau ne pirmus metus, tačiau šį kartą pati iš savęs juokiausi - man tik dabar “dašilo” gudrus būdas atstumams matuoti be liniuotės. Kadangi piešinys - ne brėžinys, ir dažniausiai nereikia žinoti kokio būtent ilgio kas nors yra, bet kokio atstumo, tai galima tiesiog pridėti vieną popieriaus kraštinę prie taško A o tašką B pasižymėti ant to pridėto popieriaus lapo. Jeigu reikia pusės minėto atstumo, belieka tą žymėjimosi lapą sulenkti ir voila - pusė atstumo :) Tai tokiu būdu ir sudėliojau 12 burbulų aplink pagrindinį rėmą.

Deja neturėjau skriestuvo, tai teko iš rankos piešti burbulus XoX

Spalvinimą vykdžiau tradiciškai - flomasteriais ir pieštukais :)



Viso bendrai darbo idėjau kažkur tarp 6-7 valandų. Rėmelio efektą išgavau “praplaudama” flomasterius vandeniu (jeigu turite ne vandens, o spirito pagrindo markerius, tam tiks spiritas), tik brūžinau ne teptuku, o prieš tai jau pasiruoštu-išsiplautu flomasteriu (tokį galite pagaminti jei vieną seną ir pasibaigųsi palaikysite vandenyje kelias dienas ar tiesiog kokį pusvalandį statmenai po tekančiu vandeniu, kad išsiplautų dažas. (aišku nuėmę apssaugas nuo iždžiūvimo NUO ABIEJŲ GALŲ) Siūlau plauti kokį geltoną ar šviesiai šviesiai rausvą, nes su kokiu juodu tai mirtis bus :P).

Tinka ir sudrėkintu galiuku ausų krapštukas, bet tada išeina, kad vienam piešiniui susinaudoja 2-3 ausų krapštukai. Baisiai neekonomiška :B *krapštosį ausį*

Dar noriu parodyti kaip nupiešiau kraują ant veidrodžio.

Pirmiausiai raudonais dažais nupiešiau būsimų lašelių linkius:

Tuomet išvaliusi teptuką su vandeniu paskleidžiau dažus po norimą lašelių plotą. Jeigu naudojate akrilą tuomet reikia dirbti labai greitai - sudžiūvęs akrilas tampa nebeatplaunamas, su guašu lengviau, bet sudžiūvęs ir vėl gavęs vandens jis dažnai ima irzliotis it koks šernas ant ledo.

Kadangi lašelis atrodė labai skaidriai tai, kol nesiudžiuvo pridėjau dar šiek tiek baltų dažų:

O čia - jau baigto piešinio elementas - kai viskas išdžiūvo baltais dažais tiesiai iš indelio (jau seniai praradau viltį pirkti dažus tūtelėmis, nes tuomet visada man išeina taip, kad iš tų dažų panaudoju tik kokį dešimtadalį, o likusi sudžiūna ir tampa nebevertinga paletės puošmena) nupiešiau mažyčius blikelius lašelių kraštuose:

O dabar, kaip ir žadėjau, padarysiu pertrauką nuo iššūkio piešimo ir nupiešiu du piešinius pagal pageidavimus. Man labiausiai patikusią frazę sugalvojo Evelina, o www.random.org atsitiktinį antrą laimėtoją išrinko Laimą. Meluoju. Man jūsų visų frazės patiko, o paletės aš neturiu.

Tai va. Lauksim ką laimėtojai atrašys, ir tikiuosi, kad rytoj ryte jau turėsiu ką piešti :) dabar gi aš keliuosi kasdien 5:00 ir maždaug iki 6:30 piešiu.

Jeigu dar dėl kažkokių atgamtinių priežasčių nenorite, kad šitas įrašas pasibaigtų, tai galite paklausyti dainos, kuri “slepiasi” už šio mano piešinio.

O dabar bėkit, lėkit, ir te niekas jūsų nesustabdo!

MUAHAHAHAH >:D

Rodyk draugams

Gairės : , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , | komentarai (10)

Baigiau dar vieną 2011 metų iššūkio piešinį - “Bangą”:

Banga

:D Undinius, “jojantis” ant varlės/vėžlio galvos, kuriam šiandien ne kokia diena - ne tik, kad jūroje nežinia kas dedasi, tai dar ir kosminės rajos puola >:D

Muahahaha.

Norėjau nupiešti kosminių rajų :B

Tradiciškai, progreso nuotraukos, darytos kas valandą:

Viso - 7 valandos darbo, naudojau spalvotus pieštukus, flomasterius, mėlyną tušinuką ir baltą guašą.

Šį kartą nuskanavau ir lapą, kuris visą laiką piešiant buvo tarp piešinio ir mano rankos (kad mažiau piešinys teptųsi). Norėjau parodyti du pirminius piešinio eskizus:

Eskiziukai padaryti raudonu tušinuku :) Piešinys pieštas pagal pirmąją. :D jo…. mano eskizai labai… išsamūs ;D

Baltuma man paskyrė stylish blogo apdovanojimą. Taip.. tingiu…

Random.org dėka išsirenku sekančią piešinio temą - 17. Atspindys.

Rodyk draugams

Gairės : , , , , , , , , , , , | komentarai (9)

Baigiau antrą 2011 metų iššūkio piešinį - draugystę:

Kai tik pamačiau, kokia tema teks piešti, net šiek tiek sutrikau. Man lengviau būtų buvępiešti tema “meilė” :) Na, bet teko draugystė.

Kažkada jau apie draugystę savo bloge rašiau, iš pradžių galvojau gal nupiešti ką nors būtent to įrašo tema, bet nusprendžiau dar kelias dienas palaukti - gal pamatysiu kokį nors kito žmogaus piešinį, gal kokį filmą ar išgirsiu dainą, kuri mane įkvėps. O gal kokia nors mintis įrėplios į smegenį, pridės ten kiaušinėlių, išsiritusios lervos nugrauž man porą neuronų, pasipenėjusios susisuks į kokonus, o tada pavirs drugeliais ir paliks mane su mažesne smegenų mase, nei buvau prieš tai, bet su nauju darbu.

o_o apie ką aš čia?

A, taip. Kodėl piešinys yra toks, koks yra.

Eidama iš parduotuvės namo prie jos pamačiau savo darželio laikų pažįstamą. Ji buvo pats pirmas žmogus su kuriuo aš susipažinau pati ir kurio vardą taip pat sužinojau pati. Nebuvo taip, kad iki tol nebūčiau bendravusi su žmonėmis, bet visada iki tol šalia manęs būdavo bent vienas suaugęs žmogus, aš visada galėjau atsisukti ir paklausti “o ką man daryti dabar”, galėjau jaustis saugi, kad bet kada galėsiu nutraukti man nepatinkantį socialinį kontaktą.

Viskas nutiko pirmą dieną darželyje, kai aš per daug bijojau užkalbinti kitus vaikus, o ji priėjo prie manęs ir pasiūlė su ja pažaisti. Aš dar nemokėjau tokių žaidimų kaip “namai” ir panašiai, todėl tiesiog pradėjau piešti. Apžiūrėjusi mano piešinį tą mergaitė pareiškė, kad mano drakonui reikia princesės (neįsivaizdavau kas yra drakonas, bet nusprendžiau kad taip tikriausiai vadinasi mano piešiami padarai) ir jinai mane išmokė piešti princesę - kad reikia pradėti nuo galvos ir būtinai nupiešti pūstas rankoves su ilgu sijonu :)

vaikiškas ne vaiko piešinys

Mes bendravome tik dvi dienas, nes vėliau ji išėjo iš darželio, bet aš vėliau ją visą gyvenimą atsimenu - ji buvo visa galva už mane aukštesnė, gerokai stambesnė, jos plaukai buvo supinta į dvi dailias kasas, skruostai buvo strazdanoti, o akys siauros ir žydros. Ji dėvėjo gerokai jai per didelį rožinį mėgztinį su strim išsiuvinėtom gėlėm.

Ji pati man tada atrodė kaip princesė.

O kai ją sutikau prieš porą dienų ji buvo tokia mažutė, tokia sušalusi, drebančiomis rankomis rūkė cigaretę ir žiūrėjo į nieką. Aš taip norėjau ją kur nors pakviesti.

Užkalbinau ją, ji mane pažino, nusišypsojo, atsakė, kad turi su kai kuo čia susitikti.

Ir tuo mūsų antras susitikimas gyvenime, praėjus šešiolikai metų po pirmo ir baigėsi. Ir žinote ką? Esu tikra, kad pažinčiau ją ir dar po šešiolikos metų, nes tą dieną ji man davė labai daug, nors galbūt šiandien atrodytų ir labai mažai - ji man parodė kaip yra lengva susidraugauti su žmogumi, ir kad žengti pirmą žingsnį su šypsena yra lengviau, nei sėdėti ir laukti bijant, kad niekas niekada prie tavęs neprieis, kad ir be šypsenos.

Kol buvau darželyje, o vėliau dar gal ir iki kokios aštuntos klasės galvojau, kad visuomet atsiminsiu savo skriaudikus ir vėl juos sutikusi nepraleisiu progos atkeršyti.

Bet žinote ką? Aš nė vieno jų neatsimenu.

Galva, o tuo labiau širdis, nėra guminiai ir į juos telpa tik tiek žmonių, kiek telpa. Kuo daugiau vietos savyje paskiriame blogiems, tuo mažiau jos lieka geriems nutikimams.

Tame pačiame darželyje, toje pačioje grupėje pietų miegą miegodavome triaukštėse lovose. Aš miegodavau viršutiniame aukšte, o mano mažasis broliukas apatiniame. Niekada to miego iš tikrųjų ir nemiegodavau, todėl karts nuo karto norėdavau pasilenkti ir pasižiūrėti kaip mano broliukas laikosi. Tarp mūsų auklėtojos buvo paguldžiusios dar vieną mergaitę, kuri, kiekvieną kartą man pasilenkus, spjaudavo man į veidą.

Ach, tie vaikai, tiesa?

Aš veidą nusivalydavau, vėl atsiguldavau į savo vietą ir regzdavau planus, kaip jai atkeršysiu progai pasitaikius (aišku, spjaudymas tebuvo mūsų “bendravimo” ledkalnio viršūnė). Bet taip niekada tokia proga ir nepasitaikė. Ir taip tikriausiai nutiko tik todėl, kad aš atkeršyti nenorėjau, aš tenorėjau jausti norą atkeršyti, nes jį jausdama galėjau jaustis geresnė už tą merginą.

Čia tas pats, kas vargšui džiaugtis, kad jis yra vargšas, nes tik turtingi vagia ir tik vogdamas (darydamas blogą) gali tapti turtngu, o jis, būdamas vargštu automatiškai gali laikyti save geru. Arba tas pats, kas specialiai neskaityti populiarių knygų ar nežiūrėti filmų, nes tai daro tik masės, o save laikant geresniu už visus, toks elgesys (gink ir tokių dalykų mėgimas) nebeleistų į masę žiūrėti iš aukšto.

Pačio keršto įvykdymas reikštų, kad kitas žmogus turėtų pasijusti lygiai taip pat blogai, kaip kad aš jaučiausi jo skriaudžiamas. O kas jums yra skaudžiausia? Skaudžiausia dažnai yra kai mums nutinka kažkas blogo visiškai nelaukto ir netikėto, ko mes niekada nenusipelnėme ir nestikėjome, o ypač skaudu, kai tas nutinka mūsų mylimiems žmonėms. Ir tie, kuriems mes už tai keršyjame irgi negali atsakyti į klausimą “kodėl? už ką man?”. Žinoma, visuomet kerštą galima laikyti galios kompensacija - tikėti, kad kitas, pajutęs mūsų skausmą, susimąstys ką padarė, ir žinodamas, kad to nusipelnė, pasijus dar blogiau. Bet tai visiškai nepakeis to, kas mums jau įvyko, nesugrąžins prarastų žmonių, o taip elgdamiesi mes tik mėginsime numaldyti savo pačių širdgėlą kažkur pasamonėje pateisindamai ir jau mums įvykusius dalykus.

Visuomenė nusikaltėlius baudžia ne dėl jų pačių, o dėl tų, kurie stebi nusikaltėlius - net ir menka, bet neišvengiama bausmė potencialų “blogietį” gasdina labiau, nei didelė bausmė, bet, kurios vienaip ar kitaip galima išvengti. Nusikaltėliai izoliuojami ne dėl to ką jie jau padarė, bet dėl to, ką jie gali padaryti sprendžiant iš jų jau padarytų veiksmų.

Kažkaip nukrypau į lankas…

Kaip ir aną kartą - nuotraukytės, kurias dariau maždaug kas 1 piešimo valandą (viso piešimas užtruko 8 valandas, piešiau su spalvotais pieštukais, flomasteriais ir baltu guašu):

Random.org puslapis teigia, kad sekanti tema man bus *generuoja* 15. Banga

hohoho… manau, kad pagaliau išeisiu iš “rūžavų” darbų :D O ir rožinis pieštukas kaip jau ir baigėsi.

Jeigu norite sekti mano piešiamus darbus realiai - tai kiekvieną kartą papiešus dabar į savo facebook’o puslapį įkeliu nuotrauką (tik pabaigtą darbą pirmiau parodau čia). :) jei norite galite mane “užfriendinti” :D dar žaidžiu zyngos salą ir citty ;D hehe

PS - “ale vaikišką” piešinį aš čia prie progos nupiešiau :) tikriausiai nebuvo tokių, kurie jį būtų palaikę tikrai vaiko pieštu, bet jei tokių buvo, tai sakau, kad, deja, bet ne :)

Rodyk draugams

Gairės : , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , | komentarai (10)