LOL :D šiandien sugebėjau du kartus “nusilaužti” blogą :)

norėjau parašyti įrašą su 99 savo drakoniukų piešiniais.  Nebūčiau dėjusi visų piešinių, bet norėjau sudėti mažiukus paveiksliukus, ant kurių paspaudus naujame lange būtų atsidaręs pats piešinys. Tik štai - į tokį blogo įrašą blogas.lt sistema pasirodo iš karto reaguoja kaip į dantytą usūrinį šunį, katras taikosi kibti į kultus ir iš karto uždaro - “suspenduoja” ;D ir nei pasieksi tu savo blogą, nai matysi :>

Visgi, labai dėkoju visda kantriai ir itin greitai dirbančiai blogas.lt komandai, kuri vos per kelias minutes atsakė į mano kniaukimą, kad dingo mano blogas :D Ir už tai, kad daug sykių ir anksčiau niekada neversdavo laukti ilgiau kaip poros valandų.

o gal jie ten nemiega? o_o

visgi - čia galite pamatyti tuos 99 piešinėlius :

Rodyk draugams

Dar vienas eskiziukas drakonų horoskopų serijai :> Piešiu juos žiūrėdama TV, pasirodo tiek daug visai įdomių serialų rodo. Nors štai vakar prieš miegą per TV6 žiūrėjau “Kaulus” ir man labai patiko vertėjų klaidos, pvz. “susilaužė distalinį šeivikaulį” lol :D o kur tada proksimalinis šeivikaulis žmoguje randasi?

Gerai, supratau, supratau - nejuokinga >_> *vistiek tyliai kikena*

Nupiešti vandenį buvo labai nesunku - tiesiog paprasčiausias vandens drakonas :> Realiame gyvenime pastebėjau, jog po vandenio ženklu gimę žmonės būna labai reiklūs kitiems - jeigu jie nesutinka sekti vandenių nurodymais, šie jūrų padarėliai dažniausiai patys pasirenka aukos poziciją ir nuoširdžiai tiki, jog jų kaltės nė lašo nėra. Idėjomis jie gana panašūs į žuvis, tik šios žmones moka patraukti vilionėmis, o vandeniai daugiau emocinėmis manipuliacijomis. Bet yra ir vienas geras dalykas - vandeniai dažnai būna labai dosnūs, ypač jeigu tu jiems patinki ;D

 Loading ...

Rodyk draugams

Taip pat šiandien įsigijau sraigę į savo sloiką :> pagraužė jai įmesto kopūsto ir dabar jau kuris laikas ant jo užsilipusi glūdi savo namelyje. Žinau, kad pagal įdėją ji turėtų maitintis visokiom akvariumo atliekom ir šiukšlėm, bet kad man tada ana baisiai graužiai atrodytų D: Internete skaičiau, kad avakriumo sraigės labiausiai mėgsta kopūstus (nes juose daug kalcio, kas joms labai sveika) ir agurkus, nes lengva “graužti”. O dauguma jų dumblius ėda tik iš bado :0

Rodyk draugams

Vakar, pasirodo, Sereikiškių parke Vilniuje buvo koksai tai skautų suvažiavimas. Aš drauge su savo nuostabiausia antrąja puse ėjome ten paskaityti mangų, kai pamatėme kabančią paklodę su juodu užrašu - "skautų rankdarbiai". Aš jau apsidžiaugiau, pamaniau sau - "O tai -  laimė! :D Kaip neblogai būtų kokį skautišką rankdarbiuką įsigyti. Gal bus ko su driežiukais?", bet pasirodo, kad skautai, sakydami "rankdarbis" omenyje turi "gražiai suraišiotas virvagalis" :/

mat kaip…

Visgi buvo visai įdomu pasidairyti į skautus ir skautes :) Laimingi tokie :D Tik vat - mums prisėdus ant vieno iš suoliukų ir pradėjus skaityti, aš negalėjau negirdėti ant gretimo suoliuko sėdinčių ir besikalbančių dviejų skaučių vadžių, kurių pokalbis man kažkodėl taip priminė darželį.

Leiskite man paaiškinti.

Kai lankiau darželį jame būdavo toks pietų miegas. Aš nekenčiau pietų miego :< Niekaip nesuprasdavau kam jis reikalingas ir kokia iš jo nauda, nes niekada nesijausdavau pavargusi ir mieguista, o namie buvau įpratusi keltis ir eiti miegoti kada noriu. Miegoti mus auklytės versdavo eiti dviem būdais - grasinimais ir paskatinimais. Grasinimai tai buvo gana įprastiniai - jei nemiegosi, būsi blogas vaikas ir tave nusineš ragana/suės baubas/etc. Kas būdavo gana juokinga ;) Paskatinimai tai būdavo kiek kitokie - ant vienos  žaidimų kambario sienos kabėjo didelis plakatas, kur buvo surašytas kiekvieno vaiko vardas ir nubrėžta eilutė. Jeigu būdavai geras ir klausydavai auklyčių, tai gaudavai saulutę, jei tavo tėvai nupirkdavo ir tu atnešdavai joms kokią dovanėlę, tai prie tavo vardo nupiešdavo dovanėlę  jeigu gerai miegodavai gaudavai vieną penkiakampės žvaigždutės spindulėlį ir taip, gerai miegojęs per visą savaitę galėdavai surinkti žvaigždutę ir taip toliau ir panašiai. Žinoma, jeigu elgdavaisi blogai - nupiešdavo debėsėlį ar žaibuką ir visiem vaikam kartodavo, koks tu blogas ir negeras - štai pažiūrėkit kiek daug debėsėlių esi surinkęs. Aš gerų darbų, pagal auklėtojų standartus nedarydavau. Blogų irgi. Tad, kai kitų vaikų poelgių įvertinimai nebetilpdavo plakate ir reikėdavo klijuoti papildomas popieriaus juostas, mano juosta vienintelė buvo visiškai tuščia ir auklėtojos lingavo galvą, kas iš manęs išaugs…

Kai būdavo pietų miego laikas, aš nusirengdavau atsiguldavau, bet nemiegodavau. Tiesiog gulėdavau atsimerkusi ir žiūrėdavau į auklytes. Tas jas labai nervuodavo ir jos kartais mėgindavo ant manęs rėkti, bet dažniausiai to padaryti nepavykdavo, nes tokiu būdu būtų pažadinusios kitus miegančius vaikus - daugumai iš jų jų žvaigždutės (pilnos ar ne), buvo pats geriausias jų gerumo įrodymas., todėl jie labai stengdavosi miegoti ir miegoti kuo ramiau. Tuo metu aš niekada nesuprasdavau kodėl jos ant manęs taip pyksta - juk aš nieko nedarau, tik guliu ir žiūriu į jas, nes jos žiūri į mane. Per pietų miegą auklytės, mano nuomone, darydavo vieną labai neprofesišką dalyką - palikdavo mus vienus arba tik su viena auklyte. Likusios susirinkdavo kur nors viename iš savo auklyčių kambarėlių ir gerdavo kavą su pyragėliais kalbėdamos apie gyvenimą. Apie tai, kad palikus vaikus vienus, galima laukti ko tik norint - pradedant vaikiškų kerštavimų mėginant išdurti akis, ir baigiant tuo, kad į nerakintas patalpas laisvai galėdavo ateiti vyresnių klasių moksleiviai iš šalia buvusių mokyklų ir pradėti seksualiai lįsti prie mažų vaikų, aš šiandien nekalbėsiu (bet kaip gerai, kai užaugi, ir į tavo žodžius nebe reguojama vienu pasakymu "neišsigalvok"), nes čia kita tema, bet pakalbėsiu apie tai, kad gulėdama lovoje arčiausiai mūsų miegamojo kambario durų,  galėdavau girdėti apie tai, apie ką auklytės kalba.

Dažniausiai jų pokalbis prasidėdavo nuo to, kaip jos nieko neuždirba ir koks nedėkingas jų darbas. Jos mėgdavo viena kitai kartoti, kad taip mažai uždirba, kad namie net valgyt nėra ko, o štai mes - jų prižiūrimi vaikai, namie patys galime pavalgyti, o darželyje spyriojamęs ir to maisto nevalgome. Aš klausydavausi ir linguodavau galvą nesuprasdama kaip mes galime valgyti darželio maistą, kurio pusę produktų būdavo taip sąžiningai nusisąvinama valgyklos darbuotojų arba pakeičiamų iš namų atneštais, kurių galiojimo laikas būdavo dar įtartinesnis už valgyklos darbuotojų sąžinę. Lygiai apie tą patį kalbėjo ir skaučių vadės - jos vis kartojo, kokie tų vaikų tėvai yra mulkiai ir pasakojo viena kitai baisesnias istorijas apie vaikus ir jų vaikų kvailumą. Ir vis tas pats - koks baisus darbas yra dirbti su mažais vaikais, nes jie vistiek kvaili ir nedėkingi. Tikriausiai niekas nesuprato mano viso šito "panašumo", bet tiesiog mane tada parke suėmė toks stiprus de javu , kad net keista buvo. Nėra abejonės, kad kiekvienoje profesijoje vienokio tipo žmonių yra daugiau, nei kitų tipų, bet man tiesiog labai apmaudu, kad žmonės, kurie dirba su kitais žmonėmis, o dar labiau - su mažais vaikais savo darbo nekenčia ir dėl savo bėdų bando kaltinti vaikus. Visgi per savo vaikišką gyvenimą esu susidūrusi ir su žmonėmis, kurie buvo puikūs pedagogai.

Pavyzdžiui mūsų darželyje buvo viena gera auklytė. Dauguma vaikų jos nemėgo, nes ji buvo teisinga - ji nepalaikydavo vienų vaikų vien tik už tai, kad juos tėvai atveda į darželį geriau sukušukuotus ar atsineša geresnių žaislų. Kai eidavome miegoti ji ne liepdavo mums miegoti, o paprašydavo, kad tie, kas miegoti nenori, pagulėtų ramiai ir pasilsėtų netrukdydami tiem, kam miego norisi. Ir ji niekada nepykdavo jeigu į ją žiūrėdavai, o kitoms einant gerti kavutės ji neeidavo, nes nesuprasdavo, kaip galima palikti vaikus vienus. Visi labai džiaugdavosi, kai ji ateidavo, bet vėliau jai pavyko rasti geresnį darbą.

Kalbant apie žaislus - mano darželyje buvo viena taisyklė, kad jeigu palieki žaislą darželyje per naktį, tai auklytės akyse jis tampa darželio nuosavybe ir daugiau jo namo parsinešti nebegali. Žinau kad ir daugiau darželių taikydavo šitą metodiką, nes ji labai padėdavo išvengiant vaikų vogimo vienų iš kitų, bet tai tiesiog juokinga, nes juk vaikų atmintis nėra kaip kokių auksinių žuvelių. Todėl taip nutikdavo, kad visi darželio žaislai buvo "kažkieno". Pagal nutylėjimą visų vaikų tėvai turėjo pasirūpinti, kad darželio žaislų inventorius būtų papildytas pradėjus jų vaikui lankyti darželį. Naujai atnešti žaislai, nors ir palikti darželyje, visada būdavo to vaiko ir norint jais pažaisti reikėdavo jo paprašyti. Žinoma visuomet būdavo "niekieno" žaislų, kurie būdavo tiesiog per prasti ar seni, kad kažkam jų reikėtų. Kai į darželio grupę ateidavo naujas vaikas, tuomet jis praktiškai neturėdavo su kuo žaisti, nes tuomet visi žaislai staiga tapdavo kažkieno. Žaislų taisyklė negaliodavo, jei šalia stovėdavo auklytė, nes visi norėjo būti draugiški ir geri, kad gautų kuo daugiau saulučių ir kitokių "nuopelnų" į plakatą.

Hmmmm… kad jau pradėjau rašyti apie darželį, galiu papasakoti ir dar porą sukilusių prisiminimų :)

Pamenu vieną kartą, kai jau beveik visi vaikai buvo paimti namo, manęs dar nebuvo niekas atėję. Todėl paėmiau popieriaus lapą ir pradėjau piešti. Nupiešiau žolę, dangų. Tada radau kažkokių "štampikų", kurie, mano nuostabai, veikė ir prištampavau briedžių ir stirnų į savo meno kūrinį. Tik apžiūrėjusi iš arčiau pamačiau, kad nė vienas gyvūlėlis neturi uodegos, todėl pasirinkau rudą flomasterį ir kiek leido mano vaikiškos rankos įgūdimas jas nupaišiau į ką, parodžius darbą auklytėm, buvo sureaguota visišku mano asocialumo įtvirtinimu jų akyse, girdint "nupiešė apsišikusius briedžius ir džiaugiasi". Nelabai kreipiau dėmesio, nes parodžius piešinį namie močiutei reakcija buvo "o, ir uodegas pati priepiešiai!".

Darželyje piešti man visiškai nesisekė. Kartą visi turėjome piešti piešinius mamai. Bet negalėjome piešti ko norime, nes reikėjo, kad gautųsi visiem visiem - na, jei lankėte darželį tikriausiai pamenate tuos rankdarbius, kurių nepadaryti tiesiog neįmanoma. Visiem išdalino popieriaus, davė geresnių flomasterių, užleido muzikos ir liepė pradėti piešti. Iš pradžių liepė nupiešti žolę. Kas ją piešė kaip paprastą žalią liniją, kas kaip klecką, aš piešiau kaip dantytą eilę. Tada liepė nupiešti saulę. Aš nusprendžiau, kad jeigu nupiešiu saulę kampe, tai mano piešinyje liks daugiau vietos kitiem dalykam, o ir geltonos spalvos sunaudosiu mažiau, nes geltonas flomasteris man išsipaišydavo visada greičiausiai (dabar man geltoni pieštukai irgi susinaudoja greičiausiai XD). Tada auklytės liepė nupiešti saulėje besišypsantį veiduką, tai kadangi mano saulės buvo tik ketvirtadalis (kampe gi buvo), tai ir tilpo tik pusę nosies ir lūpos. Kai oja pamatė, kaip supyko, kad nemoku saulės piešti ir liepė nupiešti lapo centre viršuje. Aš nupiešiau, tada šalia manęs įsitaisiusiu mergaitė iš manęs pradėjo juoktis, kad kaip čia - dabar dvi saulės! Auklėtoja padūsavo, kad vargas su manimi ir liepė kampe užpaišyti debėsėlį, bet man rodės, kad dvi saulės - geriau nei viena.

Kitą kartą atėjo psichologas ir liepė visiem nupiešti tai, kas mums gražiausia. Žinoma aš nežinojau ką reiškia "psichologas", bet taip bijojau, kad man vėl tradiciškai nepavyks kažko nupiešti, kad paėmusi popieriaus lapą perlenkiau jį pusiau - mažesnis lapas, mažiau galimybių susimauti, ir visą pripaišiau balionų. Kažkaip man tuo metu atrodė, kad nesvarbu kokį aš daiktą bepiešiu, bet man vistiek nepavyks jo nupiešti gražiai ir tokiu atveju bet kokį gražų daiktą atvaizduosiu kaip baisų. O ką galima sugadinti piešiant balioną? Pažiūrėjo jis į mano popieriaus lapą, palingavo galvą, paklausė ar supratau užduotį, o aš atsakiau, kad taip. Visų piešinius susirinko, dar aprašė, kalbėjosi su vaikais, klausinėjo ką jie pavaizdavo, kodėl, o maniškis neabejotinai keliavo į šiukšliadėžę :) Štai tau ir mokslinis duomenų rinkimas ;D

Kai baigdavosi darželyje metai, tuomet auklytės surinkdavo visus gražius per metus nupieštus mūsų piešinius, kuriuos saugodavo pas save ir susegdavo su kartotiniu viršeliu mums atiduodamos. Daugumos tokių piešinių albumai būdavo sudaryti iš keliasdešimties piešinių, maniškiai - vos iš porų, iš kurių keli dar akivaizdžiai būdavo ne mano XD Kažkodėl joms atrodė, kad jeigu vaikas tokio neparneš namo, tai jo tėvai labai susirūpins, kad vaikas darželyje jaučiasi blogai ir kad jam negera ten.

O šiaip aš piešti labai mėgau :D Labiau, nei žaisti. Su mergaitėmis nežaidžiau, nes jos dažniausiai žaisdavo "namus". Pati "šustriausia"mergaitė būdavo už mamą. Tada reikėdavo tėčio, kuriuo būdavo pats "norimiausias" "mamos" berniukas, kuriam dažniausiai mažiausiai rūpėdavo žaisti namų žaidimą. Bet jeigu "mamai" pavykdavo prisikalbinti jį pažaisti ir dar taip, kad viduryje žaidimo jis visko nemestų ir neišeitų, tai tokios "mamos", kaip žaidimų organizatorės, statusas smarkiai išaugdavo. Tuomet būdavo renkami "sunūs ir dukterys". Jeigu berniukas žaisdavo už sūnų, būdavo aišku, kad jis dar ilgą laiką nežais už tėtį. Galiausiai būdavo išrenkami katės, šunys ir kiti naminiai gyvūnai ir man amžinai liepdavo būti už tokį. Žinoma dabar, šiek tiek pastudijavus ir apsiskaičiusi vaikų psichologijoje, jau žinau, kad man būtų reikėję sutikti ir susitaikyti su tuom, kad vaikų grupės hierarchijoje esu gale, bet aš pareikšdavau, kad noriu būti už tėti arba suskeldavau kad gai galime žaisti už kelių kartų šeimą, kas būdavo apskundžiama auklytėmis ir man jos tada ilgai ir nuobodžiai aiškindavo, kad mergaitės negali žaisti už "tėtį", kaip berniukai negali žaisti už "mamą". O aš klausdavau "kodėl" ir jos parinavosi negalinčios paaiškinti :D

O berniukai su manimi nežaisdavo nes buvau "mergaitė".

Per visus metus darželyje labiausiai norėjau žaisti su ant palangės padėtais konkorėžiais ir sudžiuvusiom medžių kempinėm, kurios buvo dekerocijos. Kartą kaip paėmiau vieną konkorėžį ir pradėjau nuo jo lupti žvynelius, tai maniau, kad auklėtoja užmuš :) Ana nebuvo net tokio pikta, kai vienas iš berniukų kokiu tai tebuklingu būdu sugebėjo susikišti į šlaplę iš kažkur gautą šiauduką ir ano tėvai atėjo aiškintis kaip čia taip nutiko (po to mes kelias savaitės eidami į tualetą turėjome eiti su auklyte). Pasirodo ten buvo jos meninė kompozicija :D

Per mano darželio lankymą buvo tik dar viena mergaitė, kuriai tie konkorėžiai buvo tokie pat įdomūs, kaip ir man. Ji išvis nekalbėjo ir vėliau buvo pripažinti nebyle, bet mes taip puikiai sutardavome ir tikrai niekad nesiskundžiau, kad būčiau nesupratusi ko ji iš manęs norėjo. Manau kad būtent dėl jos dabar kai kalbu su kalbos defektų turinčiais žmonėmis aš to net nepastebiu, kol pats žmogus nenusistebi "kaip tu mane taip supranti", ar kas iš šono nepasako :) Norėčiau sužinoti kur ji dabar, labai norėčiau padėkoti :)

:> gerai, kad mes bent jau darželyje nežaidėm "daktarų", nes kai pasiklausau kaip jie būdavo žaidžiami, tai visai neblogai dar man buvo :D

Kartą skaičiau vieno psichologo nuomonę, kad jeigu vaikas nepritapo darželyje, tai daugiau gyvenime jis niekur daugiau nepritaps… Tikriausiai tas psichologas tik darželyje ir buvo pritapęs XD

Visi piešiniai iš mano piešinių dienoraščio :)

O man reikia naujos klaviatūros, nes ši pradėjo kvailioti :< Crtl mygtykas mane ignoruoja D:

Rodyk draugams

Ach, kaip dažnai mums nutinka taip, kad norime ką nors pasakyti, tačiau nerandame tam žodžių! Ir aš kalbu visai ne apie tas nuostabias akimirkas, kai norime prisipažinti meilėje, bet rodosi, jog vieno žodžio per mažai. Ir ne apie tas baisias akimirkas, kai niekaip negalime sugalvoti įtikinimo pasiteisinimo ar kuo siaubingesnio įžeidimo priešui. O ne - kalbu apie kur kas buitiškesnius nutikimus - šiandien kalbu apie ausis. Savų nematome, tačiau aplinkinių labai įdėmiai apžiūrinėjame! Štai visai neseniai viena mano pažįstama suglumo: "žiūrėk, įsivėrė auskarą į ausį… nu ten… nu žiūrėk, žiūrėk tame… ką aš žinau kaip jis vadinasi?".

Lotyniškai ausis vadinama auris. Yra tokia Toyota Auris, yra toks Auris miestelis Prancūzijoje, yra tokia sraigių gentis, yra kai kurių lotyniško žodžio aurum , reiškiančio auksą, linksnių forma. Auriu gali būti ir kietuolis Aurimas ;D Tad atsiminti yra tikrai nesunku :)

Bet šiandien mes pakalbėsime tik apie išorinę ausį (auris externa ). Kadangi mano blogą skaito nemažai žmonių ketinančių studijuoti mediciną, tad pateiksiu ir lotyniškus pavadinimus - taip galėsite geriau pajausti kaip reiks mokytis, taip pat jų dėka lengvai rasite internete nuotraukų. O visi kiti galėsite pasijusti protingi ir gudrūs 8D Negi blogai? ;)

Žiūrėdami į žmogų iš išorinės ausies matome tik ausies kaušelį (auricula - yra toks augalas, kurį žmonės šnekamojoje kalboje vadina "aurikula", taip pat tokiu pavadinimu yra jau išnykusių trolobitų gentis). Jeigu stovime labai arti žmogaus tai galime matyti ir išorinės klausamosios landos (meatus acusticus externus ) angą.

( graži gražaus papuošalo nuotrauka iš šios internetinės parduotuvės http://www.faeryswhimsy.com/ )

Nupiešiau super schemą. PARKERIU 8D:

(panašu, kad mano stulbinantys piešimo sugebėjimai stulbina nebent mane pačią)

1. Vijoklis (helix ).
   Vijokliu vadinamas iškilusis laisvasis ausies kraštas. Le piavėzė - "Man patinka elfės - mėgstu kai moteris turi didelius ausų vijoklius :D"
2. Trikampė duobė (fossa tirangularis ). Le piavėzė - "Kai buvome maži, mūsų klasėje niekas nemėgo Tomuko - jo ausies trikampė duobė buvo ne lygiašonio, bet lygiakraščio trikampio formos :<"
3. Pamiršau ką čia norėjau pažymėti O_o *nueina ieškoti anatomijos atlaso* aaa - radau :D čia kriauklės įduba (cymba conchae ). Žioplas užmaršus drakoniukas :’3
4. Vijoklio kojytė (crus helicis ). Le piavėzė - "Koks vijoklis turi kojas?"
5. Kramslys (tragus ). Štai šios dalies žmonės klausia dažniausiai :> Na negi ne smagus lietuviškas pavadinimas, a? :D Le piavėzė - "Kažkodėl mama neleido prasiverti antakio, bet leido kramslį. Bent jau kol nepamatė kur jis yra…"
6. Kramslinė įlanka (incisura intertragica ). Le piavėzė - "Tragiškose situacijoje labai jaudinuosi ir man visuomet ima niežėti kramslinę įlanką."
7. Kaušelio skiltelė (lobulus auriculae ). Le piavėzė - "Per naujus metus dovanų gavau platininius auskarus, tik jei labai sunkūs ir baisiai ištampė man ausies kaušelių skilteles :<"
8. Prieškramslis (antitragus ). Le piavėzė - "Mano buvusios merginos prieškramsliai buvo labai išsišokę, todėl ji ant vieno iš jų nusprendė išsitatuiruoti erkę. Gaila, kad mes nežinojome, kad dėl to pusę aplinkinių puls jai trankyti ausis…"
9. Kriauklės ertmė (cavum conchae ). *įterpti jūros ošimą*
10. Kaušėlio kriauklė (concha auriculare ). Le piavėzė - "Kai kurie žmonės, dėka savo kaušelio kriauklių, niekada negirdi ką jiem sakai - galvoje tik jūra ošia ir ošia :/"
11. Priešvijoklis (antihelix ). Le piavėzė - "Mano priešvijokliai labai išsikišę :< jaučiuosi negražus T_T"
12. Valtelė (scapha ). Beje - ten šiek tiek per trumpą liniją nubrėžiau - numeris 12 turėtų rodyti į po vijoklio kremzle esančią tokią kaip ir įdubą. Le piavėzė - "Tavo ausų valtelės tokio gilios ir plačios, kad ten netgi tilptų mano paskutinis fregatos "Žuvėdra" modeliukas, kurį vakar padariau tik iš vieno vienintelio degtuko, kai negalėjau užmigti :D"
13. Priešvijoklio kojytės (cruca antihelicis ). Le piavėzė - "Du - tai magiškas Visatos skaičius. Dievas sukūrė žmones po du. Mes turime dvi kojas, dvi rankas, dvi akis ir po dvi priešvijoklio kojytes kiekvienoje ausyje."

Kai kitą kartą pamatysi žmogų prasivėrusį auskarą ausyje, galėsite konkrečiau įvardinti kurioje vietoje:

(Nuotraukia iš čia http://www.ayushveda.com/magazine/ear-piercing/ , aš tik skaičiukus sudėjau :) )

1. Auskaras kramslyje :)
2. Kuklus auskariukas ausies valtelėje.
3. Makabriškas ausies vijoklio kramzlės sužalojimas.
4. Auskaras besislepiantis ausies kaušelio ertmėje.
5. Gana įprastas kaušelio skiltelės, dar vadinamos ausies speneliu, pravėrimas.
6. "Froidiškas" dar vienos skylės kūne norėjimas ;D

Rodyk draugams

Šiandien daviau kraujo tyrimams. Kadangi mano venos super gerai matosi, o širdutė irgi gerai dirba, tai labai gerai ir greitai paėmė :D Tik jis buvo kažkoks net juodas O_o net daktarė kilstelėjo antakį XD Na, bet ryt sužinosiu atsakymus ir labai tikiuosi, kad viskas bus čikipiki ir pirmadienį jau vėl galėsiu eiti į paskaitas ^______^
Vakar vakare pamąsčiau, kad galėčiau padaryti įrašą su pačiomis bjauriausiomis žvaiždėmis :B Bet tada sugalvojau kai ką geresnio :D

Taigi - artėjančios Šv. Valentino dienos proga - 5 pačios keisčiausios pornografijos industrijos žvaigždės ir žvaigždutės :D Kodėl šios dienos proga? O prie ko širdelės ir šokoladukai? *kemša šokoladuką ir storėja ^o^*

*būgnų garsas*

5. Anna Ilona Staller, vengrų kilmės itališkų filmų suaugusiems žvaigždė, kurios sceninis vardas yra Cocciolina (vis ai mielai skamba. Kaip koks kokteilis ;D). Ši nepėsčia moteriškė yra pirma pornografinių (ne erotinių) filmų žvagždė pasaulyje bet ne vienintelė), kuri demokratijos dėka pakliuvo į parlamentą. Žinoma jeigu tas nutiktų kokioj Amerikėj, tai pusė balsuotojų gautų infarktą ;D Sprendžiant iš dabartinės Lietuvos politikos situacijos matyt nieks nieko nepastebėtų XD

Staller karjera prasidėjo 1973, kai ji susipažino su pornografijos kūrėjumi Riccardo Schicchi, kuris padėjo jai sukurti radio laidą “Volez-vous choucher avec moi?” - po dviejų metų buvo pradėti filmuoti ir filmai. 1978 metais ji buvo pirma moteris Italijoje parodžiusi savo nuogas krūtis per televiziją. Be filmavimosi daugybėje pornografinių filmų ji taip pat pakliuvo į 1988 Kovo Argentinos, 2005 Birželio Vengrijos ir 2005 rugsėjo Meksikos Playboy žurnalus.

Staller savo politinę karjerą pradėjo 1979 kaip kadidatė į Italijos Parlamentą. Praleimėjusi ji nenuleido rankų ir laimėjo 1987 su daugiau kaip 200000 balsų.

Jos puslapis ;D

4. Dahm trejetukas Tikimybė, kad gims trejetukas yra lygi 1 iš 200 000 000. O kokia tikimybė, kad tas trejetukas nuspręs tapti porno žvaigždėmis?

Nicole, Erica ir Jaclyn Dahm, gimusios 1977 yra net antras trejetukas pasirodės Playboy žurnale (1999). Visos trys yra pasidariusios krūtų didinimo operacijas.

3. Nusikaltėliai dvyniai gėjai su super galiom :D
Čia mūsų sąrašas ima po truputį keistėti - Keyontyli ir Taleon Goffney yra dvyniai besifilmuojantys gėjiškuose pornografiniuose filmuose. Žinoma dėl to jie tikrai nebūtų unikalūs, bet jie dar ir užkietėję nusikaltėliai! 2008 vasarį juos sulaikė policija dėl daugiau kaip tuzino nusikaltimų atliktų vos per 18 mėnesių XD - daugiausia tai buvo paprasti namų apiplėšimai išdaužiant langą ir praardant namo dalį (nematėt “super patvarių” amerikietiškų namų? ;D)

2006 Taleon buvo apkaltintas prekyba narkotikais. Surakintas antrankiais policijos mašinoje jis sugebėjo atbulas taip šokti nuo galinės sėdynės, kad galva išdaužė stiklą, mikliai išsirangyti per langą laukan, nuvirsti nuo mašinos ant veido, atsistoti, nubėgti iki šalia buvusios kūdros ir nuplaukti delfino stiliumi - policininkams nespėjus atsikvošėti jis jau buvo toli toli ir dar šaukė, kad jie jo niekada nepagaus. Po savaitės pats atėjo į policiją XD

2. Nykštukė Bridget Gimusi 1980 Bridget yra tik 115 cm ūgio. Ji dirbo naktiniame klube, kai ją pastebėjo vienas grimuotojas turėjęs dirbti kuriant gotikinį pornografinį filmą su vOmpyrais (pasirodo ir tokių būna). Jis pasiūlė jai darbą ir jai sutikus prasidėjo labai pelninga Bridget karjera - ji jau yra nusifilmavusi 65 filmuose.

Tačiau šiuo metu planuoja mesti darbą, nas ją gasdina, kad kuo toliau, tuo vyriškos porno žvaigždės dažniau būna su tiesiog mediciniškai neįmanomai ilgais peniais. Mokslo pažanga daro stebuklus visose srityse! ;D Gaila, kad dažnai visai ne ten, kur derėtų XD

1.“Angeliukas Buck’as” Iš pirmo žvilgsnio nepasakytum kuom Angel Buck skiriasi nuo visų kitų vyriškų pornografijos industrijos žvaigždių. Tačiau esminis skirtumas yra tas, kad šis žmogus gimė ne vyru, bet moterimi ir yra pats pirmas trasvestitas iš moters į vyrą, o ne iš vyro į moterį, kurių ir taip pilna pornografiniuose filmuose. 2007 Jis laimėjo “mėtų transvestito aktoriaus padovanojimą”.
O_o kaip moteris buvo gražesnė ;D

Bonus Pacano ranka
Visiem gerai žinoma iš tokių jo filmų, kaip kad “Onutės meilė”, “Kur dingo 3 įrašai?” ir “Pasiek, kad visos 11-metės blogerės apie tave galvotų. 7 žingsnių programa”.

:>

Rodyk draugams

(nuotrauka iš 4chan’o)

Drakoniukas be blogo - kaip žuvis ant ledo :D

Rodyk draugams