BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tik ką grįžau iš šiųmetinės Litexpo knygų mugės :)

Šiais metais ji man patiko labiau nei pernykštė, nes nereikėjo stovėti ir šalti eilėje, bet taip greičiausiai buvo dėl to, kad pati šiais metais atvažiavau anksčiau, dar šviesiu paros metu. Taip pat patiko, kad šiais metais buvo ir “ale” kino salė (pirmuosiuose Litexpo rūmuose) - pažiūrėjau vieną iš ten demonstruojamų filmų, kuriame Česlovas Milošas pasakojo apie savo vaikystės Vilnių. Sužinojau šį tą naujo ir įdomaus apie miestą, kuriame gyvenu.

Porą kartų per filmą tyliai mintyse kikenau - stebėjau kaip į kino salę įeina “meniški” paaugliai ir kritiniu žvilgsniu nužvelgia salėje sėdinčius pensininkus, o šie, savo ruožtu, ne ką mažiau vertinančiu ir smerkiančiu žvilgsniu atsilyginai tiems jaunuoliams :) Ta pati žmonių “rūšis”, tik vieni niekada nepripažins sau, kad tokia buvo jaunystėje, o kiti niekada nė nepagalvos, kad tokia taps :D Taip ir susidaro nesibaigiantis stūmimo vieni ant kitų ratas (ir atsiranda daug blogų įrašų tema kokie nedorėliai pensininkai troleibuse/gatvėje/rinkimuose etc. -  jei pensininkai blogintų, tai rašytų apie jaunimo ydas).

And I might be the worst of them o_o

Mugėje patys maloniausi ir įdomiausiai pasakoję žmonės buvo iš knygrišių gildijos (galbūt ir kitaip vadinosi, bijau suklysti).

Tikiuosi, kad vėliau iš jų įsigysiu gero, archyvinio popieriaus knygą, su tikros odos viršeliais ir rimtu įrišimu (nea, tos odinės iš mugių etc. nesiskaito :) ), ir į ją suklijuosiu tiek giminių nuotraukų, kiek tik pavyks rasti (aišku, reikės irgi perspausdinti ant archyvinio popieriaus), parašysiu žmonių gimimų, vestuvių, mirties datas, įdėsiu savo ir savo antrosios pusės nuotraukas (irgi su gimimo ir vestuvių datomis), vėliau, jei turėsime vaikų - ir jų nuotraukas su gimimo datomis, o vieną dieną tą knygą, atiduosiu artimam jaunam žmogui (pvz.: savo vaikui, giminaičiui, o jei tokių nebus, tai gal bent draugo giminaičiui) ir jis galės ją tęsti toliau.

Žinoma, jeigu tik norės tą daryti.

Jei nenorės - na, tikriausiai man tas jau tikrai neberūpės, nes būsiu jau arba mirusi, arba labai sena ir į gyvenimą, tikiuosi, žiūrėsiu daug išmintingiau, nebevertindama tokių dalykų, kaip šalys, kurios gali išnykti iš žemėlapio, miestų, kurie gali sugriūti, ar geneologinių medžių, kurie visi vieną dieną nudžiūsta, nebepasėję nė vienos daigingos sėklos.
Bet jeigu tas jaunas, jau kito pasaulio, pilietis, ar kitas, ar dar kitas po jo, norės sužinoti iš kur jis yra kilęs, ir atėjęs, jeigu jam rūpės ne abstrakčios patriotiškumo idėjos ar šalti, dulkėm atsiduodantys dokumentai, galbūt tokia knyga, man tekainavusi vienkartinę piniginę investiciją ir šiek tiek savo laiko, jam atrodys kaip vienas tikriausių dalykų jo gyvenime, įrodantis, kad pats gyvenimas niekada neprasideda su mūsų pačių pradžia ir nesibaigia su mirtimi.
Galbūt iš praeities jį pasiekusi meilė pastūmės jį nedūsauti dėl to, kas buvo ar galėjo būti, bet pačiam stengtis dėl ateities, ir dėl tų, kuriems meilę jis galės duoti pirmas, o ne ilgesingai laukti atsilyginimo ja.

P.S. - knygų mugėje nusipirkau Gintauto Česnio “Rasės sampratą istorinėje antropologijoje”, VU leidykla 2009 ir Stephen Hawking ir Leonard Mlodinow “Didyjį projektą”, Jotema, 2011.

Rodyk draugams

Gairės : , , | komentarai (6)